Connect with us

Naujienos

NVSC: duomenys rodo, kad nemažindami mobilumo, infekcijos nesuvaldysime

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia svarbiausių pastarųjų metų darbų dešimtuką. Iš viso ministerija įgyvendino daugiau kaip 100 septynioliktosios Vyriausybės plane numatytų priemonių – daugiausiai iš visų ministerijų.

  1. Padidinti mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėjo vidutiniškai 10 proc. Žymiai augo darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygino su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

17-oji Vyriausybė pertvarkė mokytojų darbo apmokėjimo sistemą: vietoje valandinio darbo užmokesčio pereita prie daugiau stabilumo suteikiančio etato. Įvedant etatinį, papildomai mokytojų atlyginimams skirta beveik 100 mln. Eur.

Vidutiniškai nuo 2016 m. iki 2020 m. mokytojų atlyginimas paaugo maždaug 58 proc., arba 380 Eur į rankas: nuo 650 Eur 2016 m. III ketv. iki 1030 Eur 2020 m. III ketv.

2020 m. III ketvirčio duomenis, lyginant su 2016 m. III ketvirčiu, aukštojo mokslo veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 69 proc. – nuo 699 Eur iki 1 181 Eur, o mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 76 proc. – nuo 630 Eur iki 1 111 Eur. 

  1. Parengti atnaujintų ugdymo programų projektai.

Švietimo bendruomenėje iš esmės sutarus dėl esminių ugdymo atnaujinimo principų ir patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, atliekami ugdymo turinio atnaujinimo darbai, į kuriuos įsitraukė daugiau kaip 120 mokslininkų, tyrėjų ir mokytojų praktikų. Atnaujinant programas laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties, kai ne tik suteikiama žinių, bet ugdomos mokinio socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijos.

Esminiai atnaujintų ugdymo programų tikslai – stiprinti vaiko savybių ir vertybių ugdymą, atskleidžiant jo kūrybiškumą ir talentą, bei sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus.

Parengti ir viešai diskusijai pateikti pirmieji atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektai. Numatoma, kad 2021–2022 mokslo metais atnaujinamų bendrųjų programų projektai bus išbandomi mokyklose.

3. Mokyklos aprūpintos STEAM mokslų įranga, informacinių technologijų priemonėmis.

Keli šimtai mokyklų, kuriose mokosi 1-8 klasių mokiniai, gavo gamtos ir technologijų mokslų priemonių, gamtos mokslams reikiamos laboratorinės įrangos. Prireikus organizuoti nuotolinį mokymą, mokykloms nupirkta 35 tūkst. nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, dar 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių skirta mokytojų reikmėms. Sukurta elektroninių mokymo išteklių bazė, surengta dešimtys kvalifikacijos tobulinimo renginių, konsultacijų.

Taip pat pradėtas rengti švietimo skaitmeninimo veiksmų planas, kuriame bus numatytos ilgalaikės priemonės dėl mokyklų kompiuterizavimo lygio palaikymo, skaitmeninio mokymo(si) turinio prieigos užtikrinimo, mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo. 

Kad mokyklos toliau galėtų operatyviai ir pagal savo poreikius apsirūpinti informacinių technologijų priemonėmis bei ugdymo turiniu, iš DNR plano lėšų mokykloms skirta 14 mln. eurų skaitmeniniam turiniui, kompiuterinei įrangai įsigyti, pedagogų skaitmeninei kompetencijai stiprinti – tai 8 kartus daugiau, negu būdavo skiriama mokyklų informacinių technologijų reikmėms iki šiol. Šiuos pinigus mokyklos gali naudoti 2020-2021 m.

4. Įtvirtintas įtraukties principas švietime.

2020 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: specialiųjų poreikių vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą. Tai panaikina iki tol galiojusias teisines diskriminacines nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinta ir mokinio padėjėjo pareigybė. Naujos Švietimo įstatymo nuostatos bus įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

5. Sukurtas „kokybės krepšelis“.

Tai tikslinė valstybės dotacija, skiriama mokykloms mokinių pasiekimams pagerinti. Kokybės krepšelio tikslas – sumažinti mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidinti mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių, mažinti skirtumus tarp mokyklų. 2019-2020 mokslo metais buvo skirta 180 „kokybės krepšelių” veiklą tobulinančių mokyklų iniciatyvoms finansuoti. Gaunančioms kokybės krepšelį mokykloms buvo sudarytas dvejų metų mokyklų veiklos tobulinimo planas, kuriame numatyta, ką ir kaip tobulinti. Daugiausia dėmesio skiriama 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai modernizuoti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.

  1. Sukurtas Kultūros pasas.

Tai nauja priemonė mokiniams kultūros pažinimo įpročiams ugdyti, jų kultūros patirčiai plėsti. Mokiniai už skiriamas Kultūros paso lėšas gali lankytis meno galerijose, muziejuose, teatruose ir pan. Kasmet vienam mokiniui skiriama 15 eurų. Kultūros pasą iniciavo ir palaiko Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kultūros pasas – viena iš galimybių vaikams išskleisti individualius gebėjimus per neformalųjį ugdymą. Prie to žymiai prisideda ir Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kurio finansuojamose veiklose dalyvauja 65 proc. mokinių.

  1. Didinamas mokytojų specialybės patrauklumas.

Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir įsiklausant į jų siūlymus įvyko pokyčių gerinant pedagogų darbo sąlygas, sudarant jiems galimybes įgyti naujų kvalifikacijų, kad galėtų mokyti ne vieno, o dviejų ar daugiau dalykų. Siekiant išugdyti ir į mokyklas pritraukti jaunų specialistų, nuo šių mokslo metų pedagoginių studijų studentams skirtos didesnės tikslinės stipendijos – 300 Eur/mėn.

Stengiantis pritraukti ir išlaikyti mokyklų vadovus, pakoreguota atrankos ir vertinimo sistema. Mokyklų vadovų konkursai surengiami per trumpesnį laiką, mažėja biurokratinė vadovų našta, o savivaldybės ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams galės teikti materialinę paramą, pavyzdžiui, kompensuoti kelionę į darbą, aprūpinti būstu. Kuriama vadovų mentorystės programa, plečiamas švietimo įstaigų vadovų rezervas.

8. Pertvarkomos profesinio mokymo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.

Reorganizuota 11 profesinių mokymo įstaigų, ES lėšomis atnaujinama 23 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra, renovuojamos praktinio mokymo dirbtuvės ir bendrabučiai. Pertvarkant ir atnaujinant mokyklas siekiama sudaryti kuo lankstesnes sąlygas tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems įgyti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Šiais mokslo metais pirmą kartą mokytis atskirų profesinio mokymo programų modulių pakviesti ir bendrojo ugdymo 9-12 kl. mokiniai. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

2019 m. pradėtas mokslo ir studijų institucijų optimizavimas. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Nuo 2021 m. prie Vilniaus universiteto prijungtas Šiaulių universitetas taps VU Šiaulių akademija, kuri bus stiprinama kaip pedagogų rengimo centras. Telkiant socialinių mokslų potencialą 3 mokslo institutai – Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos teisės institutas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jungiami į Lietuvos socialinių mokslų centrą.

  1. Padidintas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo prieinamumas ir stipendijos.

Nemokamo bakalauro studijų modeliui įgyvendinti 2020 m. papildomai skirta 4 mln. Eur. Palyginti su 2019 m., valstybės finansuojamų bakalauro studentų skaičius padidėjo 19 proc.: iš viso studijuoti valstybės lėšomis priimta 13,5 tūkst. studentų, arba 2,1 tūkst. studentų daugiau. Universitetuose studentų skaičius padidėjo 31 proc., kolegijose išliko beveik toks pat.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinta, kad socialines stipendijas gautų visų studijų pakopų studentai, kurie atitinka būtinąsias įstatyme nustatytas sąlyga. 2020 m. nustatytas dvigubai didesnis nei buvo iki tol socialinės stipendijos dydis – 253,50 Eur / mėn.

Profesiniame mokyme nuo šių mokslo metų įsteigtos mokymosi ir socialinės stipendijos, kurias gali gauti ne tik profesinių mokyklų mokiniai, bet ir I-IV klasių gimnazistai, šalia mokslų gimnazijoje pasirinkę atskirus profesinio mokymo modulius. Už mokymosi pažangą ir pasiekimus skiriama mokymosi stipendija gali siekti iki 117 Eur / mėn., socialinė stipendija siekia 117 eurų Eur / mėn.  Iki šiol profesinių mokyklų mokiniai galėjo gauti nuo 10,53 iki 29,64 Eur / mėn.  siekiančias stipendijas.

Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 88 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395 iki 741 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 858 Eur. 

  1. Įkurtas Sporto rėmimo fondas. Fizinį aktyvumą skatinančių projektų rėmimas gan ilgai nebuvo nuoseklus. Pakeitus Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą skatinantiems sporto projektams, pradėtos skirstyti per SRF. Fondą administruoja ŠMSM pavaldus Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

Į SRF lėšas, kurias sudaro lėšos iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, gali pretenduoti visi juridiniai asmenys, siūlantys sporto ir fizinio aktyvumo veiklas. Kad skirtingo pobūdžio projektų rengėjai nekonkuruotų tarpusavyje, SRF lėšos paskirstytos į penkias veiklos sritis, kurioms skiriamų lėšų proporcijas bei projektų finansavimo tvarką nustato šalies Vyriausybė. Sukurta elektroninė projekto paraiškų pateikimo sistema, paraiškas vertina nepriklausomi ekspertai. Griežtai apibrėžta, tiksliais kriterijais ir taisyklėmis nustatyta SRF lėšų skirstymo programa leidžia užtikrinti skaidresnį procesą.

  2019 m. SRF paskirstė 13,2 mln. Eur 362 projektams, 2020 m. – beveik 17 mln. Eur 368      projektams. Preliminari Fondo suma ateinančiais metais – 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El.p. info@smm.lt

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Teisė naudotis šeimos kortelės privilegijomis suteikiama ir šeimynoms

Avatar

Paskelbta

Norint gauti Šeimos kortelę, šeimynos dalyvis (steigėjas) turi pateikti rašytinį prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD). Jį galima siųsti paštu arba pateikti atvykus į SPPD (Vivulskio g. 13, 03115 Vilnius, Lietuva).
Prašymo forma yra patvirtinta Šeimos kortelės tvarkos apraše, o pridedamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos seniūno ar notaro. Pridėti reikia pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir, jei reikia, tik tuos dokumentus apie asmens duomenis, kurių nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba informacinėse sistemose (pagal priežastį kodėl kortelė skiriama). Prašymo formą atsisiųsite čia.
Svarbu prašyme nurodyti šeimynos dalyvį (steigėją) ir visus nuolatinai globojamus vaikus. Visi vienoje šeimynoje nuolatinai globojami vaikai yra sumuojami. Šeimai išduodama viena nemokama kortelė – ja gali naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės nurodyti ant kortelės. Tais atvejais, kai šeimos narių daugiau nei 6, išduodamas kortelės tęsinys – antra kortelė, kurioje nurodomas pareiškėjas ir pirmoje kortelėje nenurodyti šeimos nariai. Partnerių lojalumo sistemose šios dvi kortelės vertinamos kaip viena, turinti tą patį brūkšninį kodą. Ji naudojama tik tuo atveju, kai šeima nori pasinaudoti nuolaidomis, kurių suteikimui partneris prašo pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą kiekvienam šeimos nariui.
Daugiau informacijos apie šeimynas rasite Vaikoteises.lt svetainėje.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

Avatar

Paskelbta

 

Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo idėjų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei priklausančioms patalpoms, kuriose laimėtojai įsikurs ir pasiūlys vilniečiams įvairių laiko praleidimo būdų. Dar 5 konkursai – jau pirmadienį

Įsikurs menų centrai, baltarusių traukos centras

Geriausia įveiklinimo idėja Bernardinų g. 6-12 išrinkta VšĮ Lewben Art Foundation pasiūlyta mintis patalpose įkurti meno centrą – čia jau artimiausiu metu bus siekiama sukurti šiuolaikišką, įvairioms visuomenės grupėms skirtą Lietuvos ir tarptautinio šiuolaikinio meno ir edukologijos centrą. Laimėtojas planuoja eksponuoti Lewben Art Foundation kolekcijos kūrinius, taip pat įrengti neformalią erdvę diskusijoms, edukacijai, parodoms.

Patalpos Naugarduko g. 20A-3 pavirs scenos menų centru: konkursą laimėjusi VšĮ „Darbininkai“ šią erdvę žada paversti alternatyvia scenos menų erdve, prieinama kuriančiam menininkui, kartu pasiūlant ne tik erdvę repeticijoms, bet ir pasirodymams, įvairiapusę pagalbą menininkams – nuo techninės komandos pagalbos – iki projektų komunikacijos strategijos rengimo.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

VšĮ „I. Luckevičiaus baltarusių muziejus“ pasiūlė geriausią idėją patalpoms Vilniaus g. 20. Miesto centre įsikurs saugi erdvė nukentėjusiems nuo represijų ir į Lietuvą atvykusiems baltarusiams. Čia veiks ir integravimo programa baltarusiams, bus kuriamas kultūrinis traukos centras kaimyninės tautos atstovams, gyvenantiems visoje Lietuvoje. Vyks parodos, edukacinės programos, lietuvių kalbos paskaitos.

Nauji konkursai penkioms patalpoms įveiklinti

Kitą savaitę bus skelbiamas dar vienas panašus konkursas – jame galės varžytis dar daugiau idėjų, kaip geriausiai panaudoti dar 5 nekilnojamojo turto objektus (4 nauji ir 1 pakartotinis konkursas) Jogailos, Meistrų, Pylimo, Skroblų ir S. Stanevičiaus gatvėse.

Kaip ir anksčiau, šiuose konkursuose bus varžomasi ne dėl kainos, bet dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos.

Nuo kovo 8 d. savivaldybė lauks paraiškų su pasiūlymais, kaip efektyviausiai paskatinti kurti socialinius verslus ar apjungti bendruomenes, kurti, tirti kino ar televizijos meną, rasti geriausias idėjas kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti, arba teikti socialines paslaugas, ieškoti idėjų, kaip pritaikyti patalpas scenos menams ir kitai kultūrinei veiklai vaikams.

Socialinei veiklai

Pakartotinai skelbiamas konkursas patalpos, esančioms Jogailos g. 7. Joms dešimčiai metų ieškoma nuomininkų, kurie užsiimtų socialine veikla, telktų socialines iniciatyvas ir sudarytų galimybes vystytis socialiniams verslams, bendruomenėms, organizuotų renginius. Viena iš privalomų sąlygų gavus šias patalpas, jų pritaikymas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Skroblų gatvėje esančioms patalpoms, dešimčiai metų taip pat ieškomos geriausios įveiklinimo idėjos, kaip kuo efektyviau teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl neįgalumo, amžiaus ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, bei vykdyti kultūrinę, visuomeninę, organizacinę ir ūkinę veiklą.

Panašaus konkurso dėka, Vilniuje jau veikia tokia erdvė, kaip Senjorų avilys (Kubiliaus g. 2) – 2019 metais įkurta unikali užimtumo erdvė vyresnio amžiaus vilniečiams, kur jie gali mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, menų, skaitomos paskaitos. Taip pat – Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club) – nevyriausybinė organizacija, kuri siekia mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius teikiant profesionalią socialinę – ugdomąją pagalbą vaikams ir jaunimui.

Nuomojamos patalpos: 443,85  kv. m su garažu, esančias pastate Jogailos g. 7, antrame aukšte. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Jolanta Grotus, tel. 8 (5) 211 2182, el. paštas: jolanta.grotus@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 424,58 kv. m, esančias pastate Skroblų g. 27. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Kultūrai ir kitoms veikloms

Patapos esančios Pylimo g. 21A taip pat ieško naujų šeimininkų – čia laukiamos idėjos, kaip šias patalpas geriausiai pritaikyti kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti.

Ieškomos ir geriausios idėjos dabar jau beveik visiškai pritaikytoms patalpoms esančioms Meistrų g. 12C. Savivaldybė ieško nuomininkų, kurie dešimčiai metų užsiimtų kino, televizijos ir reklamos filmų gamyba, kino sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, kino edukacija bei su ja susijusioms visuomeninėms, organizacinėms ir ūkinėms veikloms vykdyti.

Dešimčiai metų viešo konkurso būdu scenos menų ir kitai kultūrinei veiklai vaikams vykdyti bus nuomojamos patalpos ir S. Stanevičiaus g. 24. Šiose patalpose miestas nori matyti profesionaliųjų scenos menų renginius (spektaklius, pasirodymus, edukacines veiklas ir pan.), skirtus įvairaus amžiaus vaikams.

Pastarųjų dviejų patalpų nuomos konkursai yra didesnės neseniai priimtos Vilniaus miesto kultūros politikos strategijos dalis. Ja siekiama toliau nuo miesto centro esančias erdves, taip pat iki šiol nenaudotas erdves, įveiklinti ir pritaikyti profesionaliai kultūrinei, laisvalaikio veiklai. Vienas tokių sėkmingų įveiklinimo pavyzdžių – SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23), pradėjęs savo veiklą 2020 metais. Ši naujai įkurta, toliau nuo miesto centro įsikūrusi erdvė pritaikyta kultūros kūrėjų ir tyrėjų veikloms, scenos menui, muzikai, įvairioms edukacinėms dirbtuvėms, renginiams.

Nuomojamos patalpos: 66,01 kv. m, adresu Pylimo g. 21A, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. (8 5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 1622,60 kv. m pastatas – laboratorijas, Meistrų g. 12C, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 691,52 kv. m patalpas, pirmame ir antrame aukštuose ir rūsyje, adresu S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. 8 (5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Visa detali informacija skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Parduodamas ir nuomojamas turtas“.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė 700-ąjį jubiliejų pasitiks su ambicingais kultūros ir meno projektais

Avatar

Paskelbta

 

Šiuolaikinis menas, opera, kinas: Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga visuomenei bus pristatyti septyni visiškai nauji šių ir kitų kultūros sričių kūriniai, renginiai ir festivaliai. Kultūros ir edukacijos projektai, įtrauksiantys vilniečius ir miesto svečius patirti daugiaamžio miesto dabartį, istoriją ir prisidėti prie ateities kūrimo, bus pradėti įgyvendinti dar šiais metais, o kulminaciją pasieks 2023-aisiais – Lietuvos sostinės jubiliejiniais metais. Tų metų sausio 25 d. sueis 700 metų, kai Vilnius buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Bus įgyvendintos septynios idėjos

Ruoštis įspūdingo jubiliejaus sutikimui sostinė pradėjo jau šiemet. Septyni projektai, laimėję Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” organizuotą idėjų konkursą, taps svarbia trejų metų laikotarpių apimančios renginių programos dalimi.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, MO muziejus, menų fabrikas “Loftas”, Lietuvos nacionalinis muziejus, galerija “Meno niša”, viešoji įstaiga “Meno genas” ir prodiuserinė kompanija “Ulvyds”: šių septynių organizacijų idėjos atrinktos įgyvendinimui siekiant įprasminti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Artimiausiu metu organizacijos bus kviečiamos pasirašyti sutartis, ir po to kiekvienas iš septynių laimėjusių projektų bus plačiau pristatomas visuomenei.

Menų fabrikas “Loftas” su projektu „Kartą Vilniuje“ pakvies vilniečius tapti filmo apie savo miestą bendraautoriais. Galerija „Meno niša“ sostinės jubiliejaus proga pristatys Vilniaus performansų festivalį. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dirbtinio intelekto pagalba rekonstruos pirmąją Vilniuje XVII a. atliktą operą.

Lietuvos nacionalinis muziejus su projektu „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ paliks muziejines erdves ir apie miesto istoriją papasakos kiekvienam suprantama kalba. „Meno genas“ tarptautinio garso kompozitorius pakvies sukurti konkrečioms Vilniaus viešosioms erdvėms skirtus muzikos kūrinius.

Nemažai kūrėjų dėmesio nusipelnė garsusis Ričardo Gavelio romanas “Vilniaus pokeris”. Kino režisierius Donatas Ulvydas ketina pagal šį romaną ne tik kurti filmą, bet inicijuoti ir naujus džiazo, tapybos, skulptūros įvykius. Tuo tarpu MO muziejus pristatys masinę instaliaciją, kviečiančią Vilnių pamatyti per “Vilniaus pokerio” prizmę.

„Esu tikras, kad Vilniaus jubiliejus taps įsimintina švente visiems miestiečiams ir miesto svečiams. Šios drąsios ir išradingos idėjos prisidės prie to, kad Vilnius, prisimindamas savo didingą praeitį, galėtų ne mažiau didžiuotis šiandienos pasiekimais“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Svarbi jubiliejaus programos dalis

Idėjų konkursas – viena iš svarbių Vilniaus jubiliejaus minėjimo dalių, skirtų kurti naujus kultūrinius projektus, prisiminti miesto praeitį ir dabartį, brėžti ateities vizijas, telkti bendruomenę ir stiprinti emocinį ryšį su miestu. Kurdami idėjas, kandidatai turėjo pasiūlyti, kaip originaliai praturtinti miesto kultūrinę aplinką drąsiais sprendimais bei paskatinti į Lietuvos sostinę pažvelgti dar nematytu kampu.

Nuo praėjusių metų spalio 15 d. iki šių metų sausio 20 d. vykusiame idėjų konkurse buvo pakviestos dalyvauti meno ir kultūros organizacijos – scenos menų, muzikos, vizualiųjų menų, dizaino, kino, istorijos, tarpdisciplininio meno, populiariosios kultūros bei gatvės meno sričių atstovai. Septynios geriausios idėjos buvo atrinktos iš 94 konkursui pateiktų paraiškų. Konkurso laimėtojams finansavimas idėjų įgyvendinimui skirtas trejiems metams – bendra suma siekia 1,4 mln. eurų.

„Sulaukėme beveik šimto skirtingų idėjų iš įvairių sostinėje veikiančių organizacijų. Kruopščiai komisijos atrinkti laimėtojai ir jų projektai atstovauja skirtingas kultūros bei meno sritis, pradedant scenos bei audiovizualinių menų ir baigiant kino, performanso projektais. Tikimės svaraus indėlio kuriant įsimenančią šventę mieste“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Komisijai – nelengva užduotis

Konkursui pateiktas idėjas vertino komisija, sudaryta iš Vilniaus miesto savivaldybės atstovų bei skirtingoms meno sritims atstovaujančių ekspertų. Kviestinę ekspertų komisijos dalį sudarė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara, „Vilniaus kino biuro“ direktorė Jūratė Pazikaitė, Lietuvos teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir Lietuvos marketingo asociacijos direktorė Alvydė Palaimaitė.

Komisijos nariai vadovavosi keliais kriterijais – vertino projekto kokybę, auditorijos pasiekiamumą, reikšmę Vilniaus miesto jubiliejaus kontekstui, prieinamumą plačiajai visuomenei,  bendradarbiavimą bei tarptautiškumą. Visi minėti kriterijai nulėmė bendrą projekto konkursinį balą. Komisijos nariai nusišalino, kai buvo vertinamos paraiškos, galinčios su jais turėti tiesioginių ar netiesioginių sąsajų.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt