Connect with us

Naujienos

R. Tamašunienė: atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista 689 Baltarusijos piliečiams

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia svarbiausių pastarųjų metų darbų dešimtuką. Iš viso ministerija įgyvendino daugiau kaip 100 septynioliktosios Vyriausybės plane numatytų priemonių – daugiausiai iš visų ministerijų.

  1. Padidinti mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėjo vidutiniškai 10 proc. Žymiai augo darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygino su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

17-oji Vyriausybė pertvarkė mokytojų darbo apmokėjimo sistemą: vietoje valandinio darbo užmokesčio pereita prie daugiau stabilumo suteikiančio etato. Įvedant etatinį, papildomai mokytojų atlyginimams skirta beveik 100 mln. Eur.

Vidutiniškai nuo 2016 m. iki 2020 m. mokytojų atlyginimas paaugo maždaug 58 proc., arba 380 Eur į rankas: nuo 650 Eur 2016 m. III ketv. iki 1030 Eur 2020 m. III ketv.

2020 m. III ketvirčio duomenis, lyginant su 2016 m. III ketvirčiu, aukštojo mokslo veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 69 proc. – nuo 699 Eur iki 1 181 Eur, o mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 76 proc. – nuo 630 Eur iki 1 111 Eur. 

  1. Parengti atnaujintų ugdymo programų projektai.

Švietimo bendruomenėje iš esmės sutarus dėl esminių ugdymo atnaujinimo principų ir patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, atliekami ugdymo turinio atnaujinimo darbai, į kuriuos įsitraukė daugiau kaip 120 mokslininkų, tyrėjų ir mokytojų praktikų. Atnaujinant programas laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties, kai ne tik suteikiama žinių, bet ugdomos mokinio socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijos.

Esminiai atnaujintų ugdymo programų tikslai – stiprinti vaiko savybių ir vertybių ugdymą, atskleidžiant jo kūrybiškumą ir talentą, bei sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus.

Parengti ir viešai diskusijai pateikti pirmieji atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektai. Numatoma, kad 2021–2022 mokslo metais atnaujinamų bendrųjų programų projektai bus išbandomi mokyklose.

3. Mokyklos aprūpintos STEAM mokslų įranga, informacinių technologijų priemonėmis.

Keli šimtai mokyklų, kuriose mokosi 1-8 klasių mokiniai, gavo gamtos ir technologijų mokslų priemonių, gamtos mokslams reikiamos laboratorinės įrangos. Prireikus organizuoti nuotolinį mokymą, mokykloms nupirkta 35 tūkst. nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, dar 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių skirta mokytojų reikmėms. Sukurta elektroninių mokymo išteklių bazė, surengta dešimtys kvalifikacijos tobulinimo renginių, konsultacijų.

Taip pat pradėtas rengti švietimo skaitmeninimo veiksmų planas, kuriame bus numatytos ilgalaikės priemonės dėl mokyklų kompiuterizavimo lygio palaikymo, skaitmeninio mokymo(si) turinio prieigos užtikrinimo, mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo. 

Kad mokyklos toliau galėtų operatyviai ir pagal savo poreikius apsirūpinti informacinių technologijų priemonėmis bei ugdymo turiniu, iš DNR plano lėšų mokykloms skirta 14 mln. eurų skaitmeniniam turiniui, kompiuterinei įrangai įsigyti, pedagogų skaitmeninei kompetencijai stiprinti – tai 8 kartus daugiau, negu būdavo skiriama mokyklų informacinių technologijų reikmėms iki šiol. Šiuos pinigus mokyklos gali naudoti 2020-2021 m.

4. Įtvirtintas įtraukties principas švietime.

2020 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: specialiųjų poreikių vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą. Tai panaikina iki tol galiojusias teisines diskriminacines nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinta ir mokinio padėjėjo pareigybė. Naujos Švietimo įstatymo nuostatos bus įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

5. Sukurtas „kokybės krepšelis“.

Tai tikslinė valstybės dotacija, skiriama mokykloms mokinių pasiekimams pagerinti. Kokybės krepšelio tikslas – sumažinti mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidinti mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių, mažinti skirtumus tarp mokyklų. 2019-2020 mokslo metais buvo skirta 180 „kokybės krepšelių” veiklą tobulinančių mokyklų iniciatyvoms finansuoti. Gaunančioms kokybės krepšelį mokykloms buvo sudarytas dvejų metų mokyklų veiklos tobulinimo planas, kuriame numatyta, ką ir kaip tobulinti. Daugiausia dėmesio skiriama 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai modernizuoti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.

  1. Sukurtas Kultūros pasas.

Tai nauja priemonė mokiniams kultūros pažinimo įpročiams ugdyti, jų kultūros patirčiai plėsti. Mokiniai už skiriamas Kultūros paso lėšas gali lankytis meno galerijose, muziejuose, teatruose ir pan. Kasmet vienam mokiniui skiriama 15 eurų. Kultūros pasą iniciavo ir palaiko Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kultūros pasas – viena iš galimybių vaikams išskleisti individualius gebėjimus per neformalųjį ugdymą. Prie to žymiai prisideda ir Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kurio finansuojamose veiklose dalyvauja 65 proc. mokinių.

  1. Didinamas mokytojų specialybės patrauklumas.

Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir įsiklausant į jų siūlymus įvyko pokyčių gerinant pedagogų darbo sąlygas, sudarant jiems galimybes įgyti naujų kvalifikacijų, kad galėtų mokyti ne vieno, o dviejų ar daugiau dalykų. Siekiant išugdyti ir į mokyklas pritraukti jaunų specialistų, nuo šių mokslo metų pedagoginių studijų studentams skirtos didesnės tikslinės stipendijos – 300 Eur/mėn.

Stengiantis pritraukti ir išlaikyti mokyklų vadovus, pakoreguota atrankos ir vertinimo sistema. Mokyklų vadovų konkursai surengiami per trumpesnį laiką, mažėja biurokratinė vadovų našta, o savivaldybės ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams galės teikti materialinę paramą, pavyzdžiui, kompensuoti kelionę į darbą, aprūpinti būstu. Kuriama vadovų mentorystės programa, plečiamas švietimo įstaigų vadovų rezervas.

8. Pertvarkomos profesinio mokymo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.

Reorganizuota 11 profesinių mokymo įstaigų, ES lėšomis atnaujinama 23 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra, renovuojamos praktinio mokymo dirbtuvės ir bendrabučiai. Pertvarkant ir atnaujinant mokyklas siekiama sudaryti kuo lankstesnes sąlygas tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems įgyti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Šiais mokslo metais pirmą kartą mokytis atskirų profesinio mokymo programų modulių pakviesti ir bendrojo ugdymo 9-12 kl. mokiniai. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

2019 m. pradėtas mokslo ir studijų institucijų optimizavimas. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Nuo 2021 m. prie Vilniaus universiteto prijungtas Šiaulių universitetas taps VU Šiaulių akademija, kuri bus stiprinama kaip pedagogų rengimo centras. Telkiant socialinių mokslų potencialą 3 mokslo institutai – Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos teisės institutas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jungiami į Lietuvos socialinių mokslų centrą.

  1. Padidintas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo prieinamumas ir stipendijos.

Nemokamo bakalauro studijų modeliui įgyvendinti 2020 m. papildomai skirta 4 mln. Eur. Palyginti su 2019 m., valstybės finansuojamų bakalauro studentų skaičius padidėjo 19 proc.: iš viso studijuoti valstybės lėšomis priimta 13,5 tūkst. studentų, arba 2,1 tūkst. studentų daugiau. Universitetuose studentų skaičius padidėjo 31 proc., kolegijose išliko beveik toks pat.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinta, kad socialines stipendijas gautų visų studijų pakopų studentai, kurie atitinka būtinąsias įstatyme nustatytas sąlyga. 2020 m. nustatytas dvigubai didesnis nei buvo iki tol socialinės stipendijos dydis – 253,50 Eur / mėn.

Profesiniame mokyme nuo šių mokslo metų įsteigtos mokymosi ir socialinės stipendijos, kurias gali gauti ne tik profesinių mokyklų mokiniai, bet ir I-IV klasių gimnazistai, šalia mokslų gimnazijoje pasirinkę atskirus profesinio mokymo modulius. Už mokymosi pažangą ir pasiekimus skiriama mokymosi stipendija gali siekti iki 117 Eur / mėn., socialinė stipendija siekia 117 eurų Eur / mėn.  Iki šiol profesinių mokyklų mokiniai galėjo gauti nuo 10,53 iki 29,64 Eur / mėn.  siekiančias stipendijas.

Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 88 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395 iki 741 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 858 Eur. 

  1. Įkurtas Sporto rėmimo fondas. Fizinį aktyvumą skatinančių projektų rėmimas gan ilgai nebuvo nuoseklus. Pakeitus Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą skatinantiems sporto projektams, pradėtos skirstyti per SRF. Fondą administruoja ŠMSM pavaldus Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

Į SRF lėšas, kurias sudaro lėšos iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, gali pretenduoti visi juridiniai asmenys, siūlantys sporto ir fizinio aktyvumo veiklas. Kad skirtingo pobūdžio projektų rengėjai nekonkuruotų tarpusavyje, SRF lėšos paskirstytos į penkias veiklos sritis, kurioms skiriamų lėšų proporcijas bei projektų finansavimo tvarką nustato šalies Vyriausybė. Sukurta elektroninė projekto paraiškų pateikimo sistema, paraiškas vertina nepriklausomi ekspertai. Griežtai apibrėžta, tiksliais kriterijais ir taisyklėmis nustatyta SRF lėšų skirstymo programa leidžia užtikrinti skaidresnį procesą.

  2019 m. SRF paskirstė 13,2 mln. Eur 362 projektams, 2020 m. – beveik 17 mln. Eur 368      projektams. Preliminari Fondo suma ateinančiais metais – 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El.p. info@smm.lt

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Rajonas

Jau galima teikti paraiškas ir atsisakyti dujų balionų daugiabučiuose namuose

Avatar

Paskelbta

Aplinkos projektų valdymo agentūra kviečia daugiabučių namų administratorius, bendrijas bei įgaliotuosius asmenis teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų daugiabučiuose namuose keitimui alternatyviais energijos šaltiniais – elektra arba gamtinėmis dujomis, jeigu name jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai. Tam iš viso valstybės biudžete numatyta 10 mln. eurų.
Vienam butui bus skiriama iki 726 Eur. su PVM parama – daugiabučių namų bendrųjų elektros arba dujų inžinerinių sistemų pertvarkymui – 242 Eur., butų elektros arba dujų sistemos pertvarkymui – 242 Eur., o taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui –242 Eur.  Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus – 3 proc. nuo bendrų pertvarkymo darbų ir viryklių įsigijimui numatytų maksimalių finansavimo įkainių.
Daugiabutis namas, kuriame numatoma vykdyti projektą turi būti įtrauktas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) daugiabučių namų sąrašą. Pasitikrinti, ar jūsų daugiabutis yra įtrauktas į šį sąrašą galima VERT interneto svetainėje. Įsitikinus, kad namas yra įtrauktas į sąrašą, gyventojai turės priimti vieningą sprendimą dėl dujų balionų atsisakymo ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį – elektrą, arba dujas, jeigu name yra dujų įvadai.
Paraiškas priims ir vertins Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), projektų vykdytojai turės užpildyti paraiškos ir projekto mokėjimo prašymo formas, kurios integruotos į aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).
Kvietimai teikti paraiškas bus priimami iki birželio 1 d. Visi projektai bus vertinami iš karto po paraiškos pateikimo, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka galės būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.
Gavus patvirtinimą apie skirtą paramą bus galima pradėti rangos darbus bei įsigyti naują viryklę. Atlikus darbus galutiniai mokėjimo prašymai turės būti pateikiami per APVIS sistemą iki 2021 m. gruodžio 1 d. Šiam projektui skirtos lėšos nebus perkeliamos į kitus metus, tad projektų vykdytojai, turės užtikrinti, kad prašymai būtų pateikiami laiku.
2020 m. sprendimus atsisakyti nesaugiai butuose naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių priėmė daugiau nei 900 daugiabučių namų gyventojai. Paraiškas finansavimui gauti 2020 metais pateikė daugiau kaip 400 daugiabučių namų gyventojai. 309 daugiabučius namų gyventojams pašalinusiems  dujų balionus buvo suteikta beveik 4,5 mln. eurų subsidija, iš šių daugiabučių namų buvo pašalinta 5860 dujų balionų.
Šiuo metu šalyje dar yra apie  1500 daugiabučių namų, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai.
Daugiau informacijos rasite čia.

Inf. Aplinkos projektų valdymo agentūra

Skaityti toliau

Miestas

Nuo kovo 1-osios prasideda priėmimas į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti?

Avatar

Paskelbta

 

Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas kitiems mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki pat gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Pateikti prašymą kaip visada paprasta ir patogu – tereikia užsiregistruoti svietimas.vilnius.lt, jungiantis per elektroninę bankininkystę ar kitą el. atpažinimo priemonę. Tėveliai kviečiami neskubėti, įvertinti mokyklas, iš kurių renkamasi, maps.vilnius.lt.

Tėveliams svarbu prisiminti, kad jei į pasirinktą mokyklą priimama konkurso būdu, ar mokykla įgyvendina specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, prašymai turi būti pateikti anksčiau – iki kovo 31 d.

Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą – penktą, devintą (I gimnazijos) ar III gimnazijos klasę – toje pačioje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Kokios naujovės įsigalioja nuo 2021 metų?

Sostinės Taryba šiemet patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapį. Sprendimus patobulinti tvarką paskatino ne tik pasikeitę teisės aktai, bet ir Savivaldybės gyventojų skaičiaus kaita mieste ir seniūnijose, mokyklų apkrova bei iššūkiai, iškilę praėjusiais mokslo metais.

Kita naujovė – aktuali penktokams: jei penktokų, gyvenančių mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, prašymų pateikiama daugiau, nei yra nustatytas mokinių ir klasių komplektų skaičius toje mokykloje, pirmiausia priimami vaikai, kurie baigė pradines klases pradinėje mokykloje, o tik vėliau kiti mokiniai, kurie keičia ugdymo įstaigą ir nori patekti į kitą mokyklą.

Taip pat įsigaliojo nauja tvarka, kaip informuojama apie klasės komplektavimo principus ir auklėtojų skyrimą klasėms – nuo šiol ši tvarka viešinama įstaigų turimuose informaciniuose kanaluose ir priemonėse. Pagal miesto Tarybos sprendimą, informacija dėl laisvų vietų statistikos mokyklose, jos atnaujinimas e. sistemoje turi būti prieinami viešai visiems vilniečiams ir bus pateikiama adresu svietimas.vilnius.lt

Dar viena naujovė šiemet – patikslintas punktas apie nuomos sutarties ir deklaracijos terminus, registruojantis į pasirinktą mokyklą. Nuomos atveju, nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre ne mažesniam nei 1 metų laikotarpiui. Nuomos sutartis turi būti pridėta prie e. sistemos papildomų dokumentų. Jeigu nuomos terminas mažesnis nei metai ir į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, paliekama teisė šiems mokiniams pasiūlyti artimiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų. Jeigu vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra mažesnis negu metai, tėvai turi pridėti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus ar kitus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus į e. sistemą. Jeigu į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai ir tėvai nėra pateikę nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, ugdymo įstaigai paliekama teisė pasiūlyti šiems mokiniams arčiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų.

Per Nepriklausomybės laikotarpį Vilnius tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, vienu metu atidariusiu dvi mokyklas, tad dėl naujai pernai pradėjusių veikti ugdymo įstaigų, šiemet buvo pakoreguotos ugdymo įstaigų aptarnavimo teritorijos: naujai pastatytai Vilniaus Gabijos progimnazijai suformuota aptarnavimo teritorija, patikslinta Vilniaus Gabijos gimnazijos teritorija. Išimties tvarka suformuota 1-4 klasėms, 5-8 klasėms ir I-II gimn. klasei aptarnavimo teritorija Vilniaus Senvagės gimnazijai bei 1-4 klasėms Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai.

Svarbiausi akcentai pildant prašymą

Pildant prašymą, kiekvienam suteikta galimybė rinktis 3 ugdymo įstaigas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą detalių: viena iš trijų pasirinktų mokyklų būtinai turi būti priklausanti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, trys mokyklos turi būti nurodomos prioriteto tvarka – pradedant nuo tos, į kurią norima labiausiai. Pavyzdžiui, jei labiau norima lankyti mokyklą, nepriklausančią pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ji nurodoma pirmuoju numeriu, tuomet mokykla pagal gyvenamąją vietą – antruoju arba trečiuoju numeriu.

Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleis pateikti prašymo. Pasitikrinti gyvenamajai vietai priklausančias mokyklas galima maps.vilnius.lt.

Internetu užpildyti prašymai automatiškai perduodami visoms pasirinktoms mokykloms, kurios toliau priėmimą organizuoja savarankiškai.

Jei mokykla gaus tiek daug prašymų, kad jis viršys galimą mokinių ir klasių komplektų skaičių toje mokykloje, miesto Tarybos patvirtintoje tvarkoje yra numatyti pirmumo ir priėmimo be eilės kriterijai. Pavyzdžiui, pirmumo kriterijai taikomi: našlaičiams, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiavaikių šeimų vaikai, dvynukams ir kt., taip pat vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta toje teritorijoje jau dveji ir daugiau metų.

Be eilės priimami reemigrantų vaikai, kurių tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą ir prie savo prašymo e. sistemoje pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jie su savo vaikais buvo išvykę gyventi į užsienį. Taip pat šią galimybę turi užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai.

Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti birželio mėnesio pradžioje mokyklų interneto svetainėse. Apie priėmimą tėvai bus informuoti ir elektroniniu būdu ir matys e. registracijos sistemoje.

Jeigu neradote atsakymo į Jums rūpimą klausimą nei čia, nei Priėmimo tvarkoje, esančioje https://svietimas.vilnius.lt/, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą tel. 1664 arba el. p. mokyklos@vilnius.lt.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt