Naujienos

SAM primena: grįžę į Lietuvą piliečiai turi laikytis tokių pačių judėjimo apribojimų

0

2020 12 18

Keičiantis karantino sąlygoms dėl koronaviruso pandemijos, kyla nemažai klausimų apie nuotolinį darbą, ligos išmokų mokėjimą, mokestines pagalbos priemones savarankiškai dirbantiems asmenims ir verslui. Ką svarbu žinoti tėvams, auginantiems mažus vaikus ar vyresnius vaikus su negalia, darbuotojams, darbdaviams?

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAI IR LIGOS IŠMOKOS

Ar paankstinus pradinukų atostogas bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams?  

Per atostogas, kaip įprasta, nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami. Pradinukų žiemos atostogos prailgintos nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d. Jeigu po atostogų bus nuspręsta pradinukų mokymą tęsti iš namų, nedarbingumo pažymėjimai bus išduodami ir ligos išmokos bus mokamos.   

Ar išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams, kurie namuose prižiūri nesergančius darželinukus?  

Jeigu tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems pavyksta suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, darželinukams ir priešmokyklinukams rekomenduojama likti namuose. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose kontaktiniu būdu ugdomi tie vaikai, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Nedarbingumas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai nėra skiriama.

Ar bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai vaikų su negalia priežiūrai, jeigu ugdymas vyksta įprastai?

Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia bus ir toliau ugdomi įprastu kontaktiniu būdu. Nedarbingumas ir ligos išmoka šių vaikų priežiūrai neskiriami.

SOCIALINĖS PASLAUGOS 

Ar bus teikiamos paslaugos vaikų dienos centruose? 

Vaikų dienos centrai savo veiklą vykdo įprastu būdu, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. 

Ar teikiamos paslaugos senjorų ir žmonių su negalia dienos centruose? 

Socialinės priežiūros paslaugos dienos centruose žmonėms su negalia bei senyvo amžiaus žmonėms teikiamos įprastu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai įstaigoje nustatomas COVID-19 atvejis.  

Darbdavys dėl karantino verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo.  Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Darbdavys dėl karantino verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienus metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

NUOTOLINIS DARBAS. Pandemijai nesiliaujant, priimtas sprendimas, kad darbas nuotoliniu būdu yra privalomas ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės darbus atlikti nuotoliniu būdu.
Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą?  

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams dirbti konkrečioje darbo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima įsidarbinti laikinai į kitą įmonę? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

Kaip elgtis darbdaviui, jei įmonės darbuotojas suserga dėl COVID-19 viruso?

Jeigu įtariama, kad kuris nors darbuotojas serga arba jaučia infekcijos požymius, darbdavys turi nedelsiant jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir rekomenduoti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimo, gydymo ir nedarbingumo suteikimo. 

Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų serga COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis. Sąlytį turėjusių asmenų sąrašą darbdavys turėtų nusiųsti NVSC, kas paspartintų židinio tyrimo procedūras. 

Darbdavys turėtų:

  • Sudaryti galimybę didelės rizikos sąlytį turėjusiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai įmanoma, arba skelbti prastovą. 
  • Informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar gauti prastovos, asmuo privalo kreiptis į NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą. 
  • Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus, kad jiems privalu 14 dienų izoliuotis ir stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – paskambinti koronoviruso karštąja linija 1808 ir vykdyti jos nurodymus. 
  • Mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis informuoti, kad jiems 14 dienų po turėto sąlyčio privalu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, griežtai laikytis rankų higienos ir čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – nedelsiant izoliuotis ir skambinti koronoviruso karštajai linijai 1808 bei vykdyti jos nurodymus.
  • Po nustatyto COVID-19 ligos atvejo darbovietėje būtina išvalyti ir dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems didelės rizikos kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.

Kaip elgtis darbuotojui, turėjusiam sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu kolega?

Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

Kaip įvertinti, ar aš esu sąlytį turėjęs asmuo?

Laikoma, kad turėjote sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19, jeigu su juo bendravote:

  • 3 d. laikotarpiu iki tol, kol jam pasireiškė simptomai, ir 14 d. laikotarpiu nuo simptomų atsiradimo.
  • 72 val. laikotarpiu iki tepinėlio užsikrėtusiajam paėmimo ir 10 d. laikotarpiu nuo tepinėlio paėmimo, jei jam simptomai nepasireiškė.  

Kaip įvertinti užsikrėtimo rizikos lygį?

Didelės rizikos sąlytis:

  • Jeigu be apsaugos priemonių su užsikrėtusiuoju:
  • bendravote ilgiau kaip 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu;
  • turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, krauju);
  • turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos paspaudimą).

Mažos rizikos sąlytis:

  • bendravote arba buvote toliau nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusiojo;
  • buvote šalia jo trumpiau kaip 15 minučių;
  • neturėjote tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiuoju;
  • visada dėvėjote apsaugos priemones.

Kokia ligos išmokama mokama kai susergama?

Dirbančiajam susirgus, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. 

Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.

Jei turiu izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Kada galima nutraukti izoliaciją dėl COVID-19?

Žmogus laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. 

Asmenims, sirgusiems lengvos formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai. 

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, žmogui izoliacija gali būti nutraukiama po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą.

Tik itin išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso.

Kas yra savarankiškai dirbantys asmenys? 

Tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Dirbu savarankiškai, ar gausiu 257 eurų išmoką kaip ir pirmojo karantino metu? Kiek laiko ji bus mokama?

Pandemijai tebesitęsiant ir Vyriausybei įvedus karantiną šalyje, dalis savarankiškai dirbančių asmenų dėl ūkinės veiklos apribojimų negali vykdyti veiklos, todėl netenka pajamų. Tokia savarankiškai dirbančių asmenų grupė ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu gali gauti 257 eurų dydžio išmoką.

Nuo kitų metų pradžios savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį galės, jeigu atitiks šias sąlygas:

  • Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo.
  • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
  • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.
  • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

Savarankiškai dirbantys asmenys, jau pasikreipę dėl fiksuoto dydžio išmokos, iki kitų metų pradžios ją gaus, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui jos mokėjimas bus tęsiamas ir kitais metais, jeigu jo ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Ar savarankiškai dirbančiam asmeniui priklausys 257 eurų išmoka 2021 metais? 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką galės, jeigu atitiks šias sąlygas: 

  • Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo. 
  • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą. 
  • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija MMA. 
  • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Kur kreiptis dėl išmokos savarankiškai dirbantiems?

Teikti prašymus gali tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jeigu dar nesate užsiregistravęs, siūlome pasinaudoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje prieinama elektronine paslauga Registracija Užimtumo tarnyboje https://bit.ly/38fOE3U.

Naujai registruoti ir iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje užsiregistravę savarankiškai dirbantieji, dėl prašymų pateikimo turi kreiptis į jiems priskirtus konsultantus, kurie suteiks visą reikiamą informaciją. 

Kas bus su mano išmoka 2021 metais, jei aš prašymą pateikiau nuo antro karantino pradžios? 

Ji bus mokama iki 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu asmuo atitinka tris sąlygas: 

  • veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, 
  • gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija MMA,
  • jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. 

Jei savarankiškai dirbančio asmens ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą –  iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmokos mokėjimas bus tęsiamas. Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. 

Kas bus, jeigu gaunu išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, bet į sąrašą nepatenku? 

Jei asmuo į VMI sąrašą nepateks, išmoka bus nutraukta nuo 2021-01-01 dienos. 

Jei pateiksiu prašymą iki sausio 1 d.  ar išmoka man bus skirta sena tvarka? 

Prašymai, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo iki 2021-01-01, baigiami nagrinėti, ir išmoka skiriama pagal sąlygas galiojančias nuo 2021 m. sausio 1 d. (bus tikrinama, ar yra VMI sąraše, jeigu nėra – išmoka bus neskiriama).

Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu?

Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

Draudėjams, neįtrauktiems į VMI skalbiamus sąrašus, įmokų atidėjimas ir išieškojimas vykdomas įprasta tvarka.

Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. 

Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams turimas turtas nebus vertinamas dar 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu,  susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.

Profesorė Palmira Jucevičienė apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu

Previous article

Patraukti blokai Kaune

Next article

You may also like

More in Naujienos