Miestas

DUK apie Infrastruktūros plėtros įmoką

0

1. BENDRI KLAUSIMAI

Kas yra infrastruktūros plėtros įmoka ir kodėl ji buvo įvesta?

Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. avivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojantis naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas.


Kam yra taikoma infrastruktūros plėtros įmoka?

Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.


Kaip apskaičiuojama infrastruktūros plėtros įmoka?

Infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama pagal statomo NT objekto plotą. Skaičiuojant įmokos dydį įtraukiamas bendrasis pastato plotas ir inžineriniu statiniu (jeigu jis nepriklauso ir nėra reikalingas savivaldybės infrastruktūrai) užstatomas plotą.

Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių stovėjimo aikštelių ploto ir darnaus miesto principus atitinkančių daugiabučių pirmųjų aukštų, pritaikytų aktyviam gatvės gyvenimui ir namų atsigręžimui į miesto erdves.

Skirtingiems statiniams ir skirtingoms miesto teritorijoms yra taikomi skirtingi įmokos tarifai.

Tarifai daugiabučių statytojams:

  • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose teritorijose įmokos tarifas siekia 30 Eur/kv. m
  • Neprioritetinėse zonose įmokos tarifas siekia 50 Eur/kv. m
  • Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse – konversijų – zonose taikomas lengvatinis įmokos tarifas – 18 Eur/ kv. m

Tarifai vienbučių namų statytojams:

  • Planuojama, kad tarifas vienbučių namų, kurie yra vieninteliai statiniai sklype, statytojams nuo tos dienos, kai infrastruktūros įmokų tarifą patvirtins Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. liepos 1 d., sieks 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos.


Kur bus panaudojamos iš infrastruktūros įmokų surinktos lėšos?

Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.


Kas bus atsakingas už surinktų infrastruktūros įmokų panaudojimą?

Už infrastruktūros įmokų panaudojimą bus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.


Pagal ką buvo nustatytas tarifų dydis?

Vilniaus savivaldybė nustatė tarifus remdamasi faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, įvertinusi miesto plėtros perspektyvas ir jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą. Ilgainiui šie tarifai keisis priklausomai nuo teritorijos išvystymo lygio ar reikalingos infrastruktūros plėtros.


Kodėl įmokos tarifai skirtingose miesto dalyse skiriasi?

Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Natūralu, kad plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais), infrastruktūrą įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų. Ten įprasta, kad infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Todėl šios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625


Kokiose Vilniaus teritorijose yra prioritetinė ir neprioritetinė infrastruktūra?

Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

  1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
  2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
  3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
  4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
  5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
  6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).

Visą žemėlapį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626


Ar įmoką reikia mokėti rekonstruojant namą ar daugiabutį?

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.


Ar tokios įmokos yra taikomos kitose šalyse?

Tokius finansinius įrankius plėtros valdymui turi daug Europos miestų, ir ten įmokų tarifai yra žymiai didesni už dabar Vilniaus mieste nustatytus tarifus.


Į kokią biudžeto eilutę keliaus surenkamos įmokos – ar jos nepaklys bendrose miesto išlaidose?

Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita – to reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo įmokų.


Ar iš įmokų surinktų lėšų bus finansuojami ir socialinės infrastruktūros kūrimo kaštai?

Taip, iš surinktų įmokų, pagal poreikį, savivaldybė galės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta.


Kokią šių įmokų naudą pajus nauji miesto kvartalai, gyventojų bendruomenės?

Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti šaligatvius, parkingą ar net vaikų darželius, bet tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus galiausiai teko vykdyti savivaldybei. Kai kur ši infrastruktūra taip ir vėluoja, savivaldybei vykdant savus įsipareigojimus miestiečiams. Savivaldybei disponuojant už konkrečios teritorijos vystymą surinktais infrastruktūros plėtros įmokomis, jos būtent tam tikslui ir bus panaudotos.


Kaip gyventojai gali dalyvauti planuojant infrastruktūrą ir priimant jiems aktualius sprendimus?

Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.


Ar lėšos iš infrastruktūros įmokų bus panaudojamos tik naujos infrastruktūros kūrimui, ar ir jos gerinimui, pavyzdžiui, gatvių, šaligatvių remontui?

Taip, prioritetinėse teritorijose lėšos iš įmokų bus skiriamos ir infrastruktūros gerinimui.


Ar tose miesto vietose, kur gyvena žmonės ir trūksta infrastruktūros, bet šiuo metu nėra statoma naujų namų, savivaldybė pasirūpins infrastruktūros plėtra?

Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir skirdavo iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos skirtos lėšas nukreipti ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros ar paslaugų plėtrai.

2. ĮMOKOS IŠIMTYS, KOMPENSACIJA, MOKĖJIMAS DALIMIS

Kokiais atvejais bus galima nemokėti infrastruktūros įmokos ar gauti kompensaciją?

  1. NT plėtotojai būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu sutartyje numatyta įmoka. Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
  2. Taip pat įmokos galės nemokėti tie NT plėtotojai, kurie iki šių metų sausio 1 d. yra pradėję statybos leidimo gavimo procedūrą, tačiau jo dar nėra gavę, bet yra savivaldybės administracijos arba kitų infrastruktūros valdytojų sprendimu gavę prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų sąlygas, jomis vadovaujasi bei prisiima jose numatytas atsakomybes. Taip pat, kai savivaldybės administracija arba kiti infrastruktūros valdytojai yra nurodę, kad prisijungimui prie jų valdomų infrastruktūrų sąlygų nereikia.
  3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
    1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
    2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
    3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.


Kaip bus NT vystytojams grąžinama įmoka ar investicijos į infrastruktūrą, numatytą miesto planavimo dokumentuose?

Jeigu infrastruktūros plėtros įmokos suma yra didesnė, nei įrengiamos infrastruktūros vertė – vystytojas sumoka skirtumą miestui. Jeigu įmokos suma mažesnė – miestas grąžina skirtumą per 5 metus prioritetinėje teritorijoje arba per 10 metų – neprioritetinėje. Neprioritetinėje teritorijoje kompensuojama (grąžinama) įmoka tik iš kitų plėtotojų, prisijungiančių prie pastatytos ar įrengtos infrastruktūros, surinktų įmokų.


Ar galima gyventojams susigrąžinti lėšas už įrengtą infrastruktūrą pagal programą 50/50 iš renkamo infrastruktūros įmokos?

Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir yra gyventojų pageidavimas.

Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.


Ar individualūs gyventojai, kurie jau prisidėjo lėšomis prie infrastruktūros įrengimo ir planuoja savo sklype šiuo metu atlikti rekonstrukcijos ar statybos darbus, bus atleidžiami nuo įmokos?

Ne, teisės aktai tokio atleidimo nenumato. Be to, reikia suprasti, kad renkamos lėšos yra skirtos infrastruktūros, kuri bus reikalinga galbūt ir jiems patiems, plėtrai. Taip pat lėšos bus skirtos socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų darželiams ar mokykloms statyti.


Ar bus galima mokėti įmoką dalimis?

Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba.

Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

3. STATANTIEMS INDIVIDUALŲ NAMĄ

Ar infrastruktūros plėtros įmoką reikės mokėti ir individualiems vienbučių namų statytojams?

Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis statinys sklype, įmoka sudaro 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos, tačiau minėta įmoka netaikoma, kol įmokų nepatvirtins kaimyninės savivaldybės – Vilniaus ir Trakų rajono, bet ne ilgiau kaip 2021 m. liepos 1 d.


Ar reikės įmoką mokėti ir besistatantiems namus sodų bendrijose / rekonstruojantiems sodo namelius?

Taip, reikės. Įmoka mokama statant ar rekonstruojant statinį visoje savivaldybės teritorijoje.


Nuo kokio pobūdžio ploto skaičiuojama ar neskaičiuojama įmoka individualiems namams?

Įmoka skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatyto ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio ploto.


Ar įmoką reikės mokėti statant dvibutį gyvenamąjį namą?

Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto.

Šiuo metu nustatyta įmokos suma: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.


Ar nuo įmokos atleidžiami visi vienbučiai, pateikę prašymą iki liepos 1 dienos?

Nuo įmokos laikinai atleidžiami tik tie gyvenamosios paskirties vieno buto statiniai, kurie yra vieninteliai statiniai sklype. Be to, ši įmoka netaikoma tik iki tol, kol infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus priims Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos 1 d.

Nuo tada, kai įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus patvirtins Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos (o jeigu nepatvirtins – ne vėliau kaip nuo liepos 1 dienos) pateikiant prašymą tarifo dydis bus 15 Eur už vieną kv. m.


Ar galime nemokėti įmokos tokiu atveju, kai vieną sklypą lygiomis dalimis valdo dvi skirtingos šeimos ir kiekviena iš jų nori tame pačiame sklype pasistatyti po vieną atskirą vienbutį namą?

Ne, tokia išimtis nėra numatyta. Šiuo metu kitokia tvarka nustatyta tik gyvenamosios paskirties vieno buto statiniams, kurie yra vieninteliai statiniai sklype.

Kokius reikia pateikti dokumentus, kad iki liepos 1 d. nereikėtų mokėti įmokos?

Kad įmokos nereikėtų mokėti, iki liepos 1 d. turi būti pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui pagal visus teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nuo įmokos laikinai atleidžiami tik tie gyvenamosios paskirties vieno buto statiniai, kurie yra vieninteliai statiniai sklype. Taip pat ši įmoka netaikoma tik iki tol, kol infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus priims Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos 1 d.

4. STATANTIEMS / REKONSTRUOJANTIEMS DAUGIABUTĮ

Kaip apskaičiuojama įmoka daugiabučiams?

Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

Tarifai daugiabučiams yra šie:

  • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
  • Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
  • Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse (konversijų) zonose taikomas lengvatinis tarifas – 18 Eur/ kv. m
    (Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725 ).


Ar iš įmokos bus minusuojama suma, už kurią NT vystytojas įrengs infrastruktūrą savo lėšomis?

NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą, kuri numatyta patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.


Kaip bus užtikrinama, kad infrastruktūra, kurią įrenginės ne pats NT vystytojas, o savivaldybė, prie jo objekto būtų įrengta laiku?

Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus.

Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.


Kada ir kur kreiptis dėl įmokos apskaičiavimo?

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Prašymo formą rasite čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770
(1 priedas).

Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.


Nuo kokio ploto skaičiuojama ar neskaičiuojama įmoka daugiabučiams?

Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

  1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
  2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
  3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
  4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
  5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminis parkingas sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis parkingas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).


Kaip ir kada reikės sumokėti įmoką?

Įmokos mokėjimo tvarką rasite čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349735

Kas yra „kitas inžinerinis statinys, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra“?

Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

5. SAVIVALDYBĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS (SIP) SUTARTIS

Dėl kokios infrastruktūros gali būti sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros (SIP) sutartis, o dėl kokios – ne?

Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.


Kokia viešoji savivaldybės susisiekimo infrastruktūra yra laikoma įrengta?

Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.


Ką daryti, jeigu gautas atsakymas, kad prisijungimo sąlygos negali būti išduotos, nes neįrengta viešoji infrastruktūra?

Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

NAUDINGOS NUORODOS:

Teritorijų su skirtingais įmokų tarifais žemėlapis:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Prašymo forma dėl įmokos dydžio apskaičiavimo:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770 (1 priedas)

Įmokos mokėjimo tvarka:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349735

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose yra prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Pristatyta Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 metų veiklos ataskaita

Previous article

Kultūros srities atstovai kviečiami reguliariai testuotis dėl koronaviruso

Next article

You may also like

More in Miestas