Rajonas

Paukščių gripas: rekomendacijos dėl keliamos rizikos ir būtinos saugumo priemonės prevencijai užtikrinti

0

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje patvirtinus paukščių gripo H5N8 virusą, paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams primename apie būtinumą laikytis saugumo priemonių. Paukščių laikytojus raginame būti sąmoningais ir padėti bendromis jėgomis apsisaugoti nuo didelius nuostolius nešančios ligos.
Apie paukščių gripą
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui.
Viruso plitimo būdai
Paukščių gripas plinta per kontaktą su sergančiu paukščiu arba per užterštą aplinką. Gali būti platinamas ir oro lašeliniu būdu, tačiau labai nedideliais atstumais. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę ar kitus daiktus.
Pavojingas naminiams paukščiams
Naminiai paukščiai (kalakutai, vištos, naminės antys, naminės žąsys, putpelės, kurapkos, fazanai) yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Jie gali užsikrėsti:
kontaktuodami su laukiniais vandens paukščiais,
per užterštą vandenį,
per užterštus lesalus ar kraiką,
per juos prižiūrinčių žmonių aprangą,
per įrankius, naudojamus paukščių priežiūrai,
per aplinką (šalia atvirų vandens telkinių, kuriuose lankosi laukiniai vandens paukščiai).
Paukščių gripas yra itin pavojinga ir greitai plintanti virusinė liga, galinti atnešti didžiulių nuostolių ne tik mažiems paukščių laikytojams, bet ir visam paukštininkystės sektoriui bei pakenkti paukščių ir paukščių produktų eksporto plėtrai. Aptikus gripo židinį visus paukščius, laikomus ūkyje, tektų sunaikinti.
Naminių paukščių laikytojai privalo:
pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose;
naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą;
nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens;
namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių;
nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Paukščių gripo požymiai
paukščiai nustoja lesti, gerti;
sunkiai kvėpuoja;
pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės;
patinsta galvos ir kaklo audiniai;
atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.
Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių, todėl būtina laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).
Ar paukščių gripas pavojingas žmonėms?
Žmogaus sveikatai šis paukščių gripas nėra pavojingas, tačiau, kad liga neplistų, būtina laikytis visų biologinio saugumo priemonių. Paukščių gaišenose virusas gali išlikti iki 30 parų, todėl nerekomenduojama liesti rastų nugaišusių arba leisgyvių laukinių paukščių. Taip pat patartina nelesinti laukinių paukščių iš rankų, vengti kitokio tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Jeigu tenka liesti ar imti į rankas laukinius paukščius, privalu griežtai laikytis asmeninės higienos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistų teigimu, daugėjant paukščių gripo protrūkių tarp paukščių, didėja teorinė galimybė atsirasti gripo viruso mutacijoms ir gripo pandemijos grėsmei.
Įrodymų, kad šio gripo virusą gali perduoti žmogus – žmogui, nėra.
Vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti žmogui pavojaus nėra
Nustačius paukščių gripą, paukščiai ligos židinyje nugaišinami. Paukščių gaišenos ir kita ūkio produkcija, pašarai saugiai sunaikinami. Griežtos apsaugos priemonės taikomos ir ūkiuose, kuriuose yra įtariamas ligos protrūkis. Be to, apdorojant termiškai paukščių gripo virusas žūsta.
Privalomos biologinio saugumo priemonės paukščių gripo prevencijai užtikrinti
Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams:
Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.
Rekomendacijos medžiotojams:
Medžiotojai turi žinoti, kad medžiojamieji vandens paukščiai yra potencialūs paukščių gripo nešiotojai, todėl medžioklė, sumedžiotų paukščių tvarkymas ir išpjaustymas turi būti vykdomas laikantis biologinio saugumo reikalavimų.
Visos medžiojamų paukščių atliekos turi būti laikomos potencialiai užkrėstomis ir saugiai pašalinamos. Draudžiama sumedžiotų vandens paukščių atliekas sušerti naminiams gyvūnams (šunims, katėms ar kt.).
Medžioklės metu ir po medžioklės laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Vengti tais pačiais rūbais ir apavu lankytis paukščių laikymo vietoje ir medžioklėje, nes paukščių gripo virusas gali būti platinamas per drabužius, vaikiškus batus, transporto priemones ir pan.
Rekomendacijos keliautojams:
Keliaujantys asmenys užsienio šalyse turėtų vengti tiesioginio kontakto su laukiniais ar naminiais paukščiais, atsisakyti ekskursijų į paukščių turgus, ypač tose šalyse, kuriose fiksuojami paukščių gripo protrūkiai.
Reikėtų įsitikinti, kad valgoma paukštiena yra gerai termiškai apdorota (virta ar kepta) ir griežtai laikytis asmeninės higienos.
Nesistengti įsivežti paukščių ir gyvūninių maisto produktų į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – tai griežtai draudžiama.
Už biologinio saugumo reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė nuobauda: įspėjimas arba bauda iki 600 Eur.
Radus laukinio paukščio gaišeną reikia nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.
Saugokite savo paukščius nuo paukščių gripo!
 
 
Parengta pagal VMVT informaciją

Iš vandenviečių išgaunamas požeminis vanduo bus dar geriau apsaugotas

Previous article

Keleivių patogumui Vilniuje – dar daugiau švieslenčių viešojo transporto stebėjimui realiu laiku

Next article

You may also like

More in Rajonas