Rajonas

2020 metų gaisrai

0

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai. Palyginti su 2019 m., kai kilo 11507 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 23,1 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 17 metų.
Pernai gaisruose žuvo 95 žmonės (2019 m. – 70), iš jų 2 vaikai, o 142 gyventojai (164) patyrė traumų. Palyginti su 2019 m., gaisruose žuvo 25 gyventojais, arba 35,7 proc., daugiau. Remiantis 2015-2019 metų gaisrų statistikos duomenimis, per metus gaisruose vidutiniškai žūsta 97 gyventojai, t. y. 2020 m. gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 2,1 proc., mažiau.
Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. 5-erių metų miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 58 gyventojai, t. y. 1,5 karto daugiau nei miestuose. 2020 m. miestuose žuvo 21 gyventojas (22 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 74 (78 proc.), tai yra 3,5 karto daugiau nei miestuose.
Pernai kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, iš jų 6 gaisrai – miesteliuose ir kaimo vietovėse, o 81 gaisras nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. 2019 m. kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. 2020 m. Kauno rajono savivaldybėje gaisruose žuvo septyni žmonės, 6 – Panevėžio rajono savivaldybėje, 5 – Kauno mieste, po 4 – Lazdijų, Jonavos ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, po 3 – Vilniaus miesto, Alytaus, Varėnos, Kaišiadorių, Skuodo, Radviliškio, Anykščių, Ignalinos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Daugiausia žmonių žuvo Kauno (23 gyventojai), Panevėžio (17) ir Vilniaus (16) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (1), Marijampolės (3) ir Telšių (3) apskrityse.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,4 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 68 vyrai, 21 moteris, o šešių žmonių tapatybės nenustatytos t. y. vyrų žuvo 3,2 karto daugiau nei moterų. Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 49 gyventojai, arba 52 proc. žuvusiųjų. Tamsiuoju paros metu išsiskiria vidurnaktis (nuo vidurnakčio iki 2 val.), kai gaisruose žuvo 16 gyventojų. 
Daugiausia žmonių žuvo antradienį (18 gyventojų) ir trečiadienį (17 gyventojų). Tragiškiausios mėnesio dienos – 16-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), 15-oji, 19-oji ir 25-oji (ugnis pasiglemžė po 6 žmonių gyvybes), nuo 10-tos iki 20-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 48 gyventojai, t. y. 51 proc. žuvusiųjų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai (nuo 53 metų iki 73 metų gaisruose žuvo 55 gyventojai.
Trisdešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (2019 m. – 27), 20 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 17 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimo. Dar vieno žmogaus žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 104 gyventojus (2019 m. – 147), iš jų 1 vaiką. Nuo ugnies jie apsaugojo 693 pastatus, 79 transporto priemones, išgelbėjo 949 gyvūnus.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla beveik 11 tūkst. gaisrų, iš jų 38 proc. – atvirosiose teritorijose. 2020 m. atvirosiose teritorijose kilo 2905 gaisrai, arba 32,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. hektarų. Palyginti su užpernai, gaisrų čia kilo 41,7 proc. mažiau (2019 m. užgesinta 4980 atvirųjų teritorijų gaisrų). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 1136 atvirosiose teritorijose kilę gaisrai, Kauno – 513, Šiaulių – 257, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
2261 gaisras užgesintas gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 25,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 80 gyventojų. Palyginti su 2019 m. (kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2357 gaisrai, juose žuvo 55 gyventojai), gaisrų čia sumažėjo 4,8 proc., tačiau juose žuvo 25 gyventojais, arba 45,5 proc., daugiau. 2020 m. ypač išaugo kaimiškose vietovėse individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose žuvusiųjų žmonių skaičius, nuo 30 gyventojų žuvusių užpernai iki 58 – pernai. Pagrindinės gaisrų, kilusių individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose, kai žuvo žmonės, priežastys –  neatsargus rūkymas, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi bei elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
Pernai 749 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 žmonės. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 282 gaisrai, kuriuose žuvo 3 gyventojai) ir pirtys (175 gaisrai). Užgesinta 912 transporto priemonių gaisrų (10,3 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 661 lengvąjį automobilį, 87 žemės ūkio transporto priemones. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 109 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).
Miestuose užgesinti 4004 gaisrai (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4842 (55 proc.). Ugnis sunaikino 253 pastatus, 433 gyvūnus, 1690 tonų pašarų, 5034 kv. m gyvenamojo ploto, o 6249 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
2020 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2562 gaisrai) ir Kauno (1592) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (346) ir Telšių (388) apskrityse. Gaisrų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo visose apskrityse, o ypač Utenos (-51,7 proc.), Prienų (-46,2 proc.), Molėtų (-44,0 proc.) rajonų, Šiaulių miesto (-37,0 proc.) ir Rietavo (-39,4 proc.) savivaldybėse.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (23,4 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (18,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (12 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,9 proc.), neatsargus rūkymas (2,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 278 padegimai (3,1 proc.), o 31 gaisro (0,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Su grafine statistika galite susipažinti čia.

Inf. Vidaus reikalų ministerijaAsociatyvi nuotr. pixabay.com

Pilaitėje kyla Tolminkiemio gimnazija

Previous article

Važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos nuotolinė „akis“

Next article

You may also like

More in Rajonas