Miestas

Vilnius ir šiemet tęs tvaraus šienavimo strategiją 

0

Vilnius prasidedantį žaliąjį sezoną laikysis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų, kurios susietos ir su žaliąja miesto politika – prižiūrint aplinką bus siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, išsaugoti tokių pievų ekosistemą, rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių žolynų išsaugojimo.

Ir toliau dėmesys bus skiriamas tam, kad miesto želdynuose neatsirastų „plikų“ plotų – šienaujama bus tik tada, kai išties reikia, ir tik ten, kur būtina – galvojant ir apie bioįvairovės palaikymą, ir apie žaliųjų zonų apsaugą sausros atveju. Kaip tvirtina specialistai, bioįvairovė reiškia, kad kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo siaurą nišą ir stipriai stumdosi pečiais su kitais kaimynais, todėl nė vienas neįsigali, o tuo pačiu ir nevirsta žmogų kartais erzinančiu veiksniu. Vilnius jau pernai sulaukė pagyrimų, kad natūralios vejos suteikia miestui gyvybės. Žiedus lanko įvairūs vabzdžiai, pievose atsiranda vietos pasislėpti mažosios faunos atstovams, žiedai brandina sėklas ir jas išbarsto, kad pražystų kitąmet.

Šienavimo darbai Vilniuje bus planuojami atsižvelgiant į viešųjų želdynų vietą ir naudojimo būdą: ten, kur nėra tiesioginio žmogaus sąlyčio su pieva, bus šienaujama kartą ar du per sezoną (priklausomai nuo to, ar bus lietinga ar sausa vasara, ir kaip augs žolė), o teritorijose, kur vaikšto daugiau žmonių, jų augintiniai ar juolab ten, kur mėgstama leisti laisvalaikį, pievos bus šienaujamos dažniau ir pagal reiklią techninę specifikaciją – išlaikant neaukštą tvarkingą veją.

Reto arba tvaraus šienavimo pievų plotai išliks šlaituose prie gatvių, pirmiausia – prie greitkelių, taip pat skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose.

Rūpinantis bioįvairove, kaip ir praėjusį sezoną, vėjui bus leista šiurenti ir pražydusius Neries krantinės šlaitus. Tik šiemet – siekiant tvarkingo ir miesto įvaizdžio, gatvių  šalikelės ties bortu bus šienaujamos pravažiuojant ir padarant 1-2 metrų pločio pradalgį, kad aukštesnė žolė nevirs į važiuojamąją dalį, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams.

Gatvių vidurinės juostos, kurių bendras plotis yra mažiau nei 5 metrai, bus šienaujamos visu plotu. Ateity, pagal galimybes ir atsirenkant prioritetines vietas, jas planuojama želdinti medžių ir krūmų masyvais – tokiu būdu paskandinant gatves žalumoje ir ilgainiui visiškai atsisakant šienavimo. Tačiau norint kokybės, įgyvendinti šiems planams reikės laiko ir kantrybės.

Dalis žolynų vėl bus šienaujami rečiau

Viešame Vilniaus miesto žemėlapy https://maps.vilnius.lt/zaliasis_vilnius#layers (įsijungti sluoksnį „Miesto želdiniai“, arba žiūrėti tiesiai čia – https://bit.ly/3f3lxUT) pažymėti šienaujami plotai, numatant, kur žolė turi būti trumpa, o kur galima palikti žydinčias pievas.

Kaip ir pernai, gėrėtis bus galima žydinčiais Tauro kalno, Geležinio Vilko gatvės, Neries krantinės šlaitais. Papildomai natūraliam augimui bus palikti transporto žiedų viduryje bei zonos dobilo formos sankryžose.

Šiemet vilniečiai turbūt pastebėjo ir scylėmis, narcizais, krokais pražydusius transporto mazgų (A. Goštauto g. Pedagoginio žiedas) ar viešųjų skverų pievų (Jono Jablonskio skveras, želdynas šalia Katedros aikštės, Bernardinų sodas, Petro Cvirkos aikštė) plotus. Pasibaigus žydėjimui jie kelias savaites atrodys netvarkingai, bet palikti natūraliai nugelsti ir nuvysti svogūninių augalų antžeminei daliai būtina – tada subręsta jų svogūnėliai, kad galėtų išlaukti kitą žiemą ir po metų vėl džiugintų spalvingais žiedais  nuo pat balandžio pradžios.

„Vertinant ekologiniu aspektu, žolynas, esant sausringam laikotarpiui, lėtina gyvybinius procesus tam, kad išgyventų nepalankų laikotarpį ir subrandintų sėklas, ir tuo pačiu savo stiebais pridengia žemės paviršių nuo tiesioginių saulės spindulių, taip apsaugodamas dirvą nuo perkaitimo ir dar didesnio drėgmės netekimo. Vertinant estetiniu aspektu, nenušienauti žolynai urbanizuotoje aplinkoje dėl vėjo judėjimo ir saulės atspindžių žaismo suteikia gyvumo pojūtį. Tokie plotai, varijuodami su šienaujamais plotais, formuotų daug švaresnio, jaukesnio miesto pojūtį, miesto aplinka taptų gyvybingesnė, o ne „sterilizuota“ iki beviltiško plikumo“, – sakė Lietuvos gamtos draugijos prezidentas dr. Ričardas Skorupskas, kurio įžvalgos prieš dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybės specialistus paskatino pakeisti pievų ir vejų šienavimo periodiškumą. Mokslininkas pabrėžė – norint išties gero rezultato, reikia sukurti planingą, ekologiniu ir estetiniu požiūriu pagrįstą procesą.

Reglamentas – centimetrų tikslumu

Techninėje specifikacijoje, kurią naudoja Vilniaus miesto savivaldybės žaliųjų plotų prižiūrėtojai – bendrovės „Mano aplinka“, „Stebulė“ ir „VSA Vilnius“, viskas surikiuota centimetrais.

Gatvių skiriamosios juostos bei gatvei priklausantys želdiniai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti ne daugiau kaip 5 cm.

Gatvių skiriamosios juostos: juostose, platesnėse negu 25 m, šienavimas vykdomas „banguotai“, paliekant nešienaujamą juostos vidurį (šių juostų šienavimo plotis turi būti suderintas su savivaldybe); juostose, siauresnėse  negu 25 m, šienaujama tiesia linija po 2 m iš abiejų pusių, paliekant nešienaujamą juostos vidurį. Juostos, siauresnės negu 10 m, šienaujamos visu plotu.

Iš dalies šienaujamų skiriamųjų juostų pirmas šienavimas vykdomas po birželio 24 d. (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 d.

Skverai, aikštės ir transporto žiedai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti  ne daugiau 5 cm.

Tuose transporto žieduose, kur vykdomas dažnesnis šienavimas ir yra želdinių (medžių ir krūmų), aplink juos paliekamas 2 metrų nešienaujamas plotas.

Gatvių šlaitai, Neries šlaitai pradedami šienauti po birželio 24 d.  (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 d. Šlaitų šienavimui, kur yra galimybė, naudojamos šlaitų žoliapjovės (robotai).

Vejos ir šlaitai kiemuose šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti ne daugiau 5 cm.

Neužstatytos teritorijos šienaujamos pagal poreikį, bet ne mažiau kaip 2 kartus per sezoną –  po birželio 24 d. pirmąkart ir po rugsėjo 1 d. – antrąkart. Terminas gali kisti, priklausomai nuo oro sąlygų. Paslaugų teikėjas turi atlikti neužstatytų plotų šienavimą, kartu smulkinant žolę arba sugrėbiant ir išvežant nušienautą žolę per 3 darbo dienas.

Reto arba tvaraus šienavimo pievų plotai išliks šlaituose prie gatvių, prie greitkelių, taip pat skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose. Siekiant tvarkingo ir miesto įvaizdžio, gatvių  šalikelės ties bortu bus šienaujamos pravažiuojant ir padarant 1-2 metrų pločio pradalgį, kad aukštesnė žolė nevirstų į važiuojamąją dalį, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams.

Skierowanie do lekarza będzie ważne o miesiąc dłużej

Previous article

Prie Lietuvos paviljono Dubajuje jau iškelta mūsų šalies vėliava

Next article

You may also like

More in Miestas