Greitos naujienos

Miesto bitininkystei – platesnius vartus

0

2021 05 20

Aplinkos ministerija palaiko miesto bitininkystės iniciatyvas, kurios padeda išsaugoti bičių populiaciją – labai svarbią, bet nykstančią ekosistemų dalį. Be jų neišgyventų augalai, o mes negalėtume džiaugtis gausiu derliumi. Šiandien minimos Pasaulinės bitės dienos proga aplinkosaugininkai primena visuomenei, kad sukūrus palankias sąlygas bitėms, jos puikiai gali gyventi ir mieste.

 

Lietuvoje miesto bitininkystė sparčiai populiarėja. Aviliai ant biurų, viešbučių, restoranų, gyvenamųjų namų stogų – nebe naujiena ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tačiau nėra teisės aktų, reglamentuojančių bičių laikymą mieste. Todėl ministerija planuoja inicijuoti diskusijas su šią veiklą kontroliuojančia Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir bitininkų bendruomene, siekiant išsaugoti nykstančią bičių populiaciją ir skatinant visuomenę plačiau  užsiimti miesto bitininkyste.

 

„Mieste pesticidų naudojama mažiau nei žemės ūkyje, o žiedų įvairovė itin marga, tad bitės randa nektaro nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vis dėlto  tenka susidurti su mitais apie bites ir medų miesto teritorijoje. Manoma, kad aplinkos tarša neigiamai veikia bites ir medaus kokybę. Tačiau tyrimai rodo, kad miesto ir užmiesčio meduje esančių teršalų ir sunkiųjų metalų kiekiai skiriasi labai mažai“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Ieva Čaraitė.

 

Be biologinės įvairovės palaikymo, bitės  labai svarbios kaip augalų apdulkintojos. Joms išnykus, žmogui tektų apdulkinti augalus savo rankomis. Pagal Tarptautinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų 2016 m. atliktą vertinimą, pasaulinė bičių ir kitų apdulkintojų teikiama nauda siekia nuo 210 iki 515 mlrd. eurų per metus (žemės ūkio produkcijos verte).

 

Deja, bičių ir kitų apdulkintojų mažėja visų pirma dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės priežastys: žemės naudojimo paskirties keitimas ir buveinių nykimas, aplinkos tarša, intensyvus žemės ūkis ir pesticidų naudojimas, klimato kaita, invazinės  rūšys ir  ligos. Todėl siekiant išsaugoti bičių populiaciją, urbanistinė bitininkystė tampa  vis reikalingesnė.

 

Bitės egzistuoja jau nuo dinozaurų laikų. Seniausiai bitės fosilijai – maždaug 100 milijonų metų. Nors ankstyvos jų rūšys jau išnykusios, šie vabzdžiai nuo senų laikų žmonijai neša didelę naudą.

 

Otwarto wystawę malarstwa i grafiki R. Utowki i A. Subotkiewicza „Szał uniesień”

Previous article

Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių

Next article

You may also like