Lietuva

Fiktyviai žmones Žuvininkystės tarnyboje įdarbinę asmenys lieka nuteisti

0

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl fiktyvaus žmonių įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo klastotais dokumentais nuteistiems 6 asmenims, tarp jų – ir buvusiems Žuvininkystės tarnybos vadovams.

Vilniaus miesto apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu visiems nuteistiesiems buvo skyręs laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Apeliacinės instancijos teismas kiek sumažino buvusiai Žuvininkystės tarnybos direktorei ir jos pavaduotojui pirmosios instancijos teismo skirtas lygtines laisvės atėmimo bausmes.

Apeliacinis teismas buvusiam Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojui Aidui Adomaičiui teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Nuteistasis turės sumokėti 941 euro dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Buvusiai Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei skirta 3 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams 10 mėnesių, ji turės sumokėti 753 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas paliko galioti kitiems nuteistiems pirmosios instancijos teismo skirtas bausmes.

Buvusiai vieno tarnybos padalinio vadovei skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 8 mėnesiams, kito tarnybos padalinio buvusiai vadovei skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 4 mėn., į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ji turės sumokėti 564 eurus.

Lygtinės laisvės atėmimo bausmės skirtos ir fiktyviai į tarnybą įdarbintiems 2 asmenims: vienam jų skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėn., kitam teismas skyrė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.

Nuteistieji turės solidariai atlyginti ir Žuvininkystės tarnybos patirtą materialinę žalą – 27 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuomečiams Žuvininkystės tarnybos vadovams.

2014 m. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, būdamas įgaliotu disponuoti Žuvininkystės tarnybos lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą, kartu su valstybės tarnautojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 m. rugpjūčio mėn. žmogus buvo atleistas iš tarnybos.

2015-2016 m., tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 m. rugpjūtį.

Žuvininkystės tarnybos vadovai ir valstybės tarnautoja, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Smurtautojams – papildomas probacijos ir policijos pareigūnų dėmesys

Previous article

Seime palaiminti nauji alkoholio draudimai

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Lietuva