Lietuva

Kaune susideginęs R. Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo Lietuvoje simboliu

0
Dalinkitės

Pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonę ir šiandien tebėra vienu pagrindinių Lietuvos gynybos principų, minint Romo Kalantos žūties metines sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Įrašyta ministro sveikinimo kalba penktadienį buvo transliuojama Martyno Mažvydo bibliotekos surengtoje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva paminint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“.

„Okupaciją lydėjusio melo, prievartos ir abejingumo kontekste, pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonę ir tapo galingiausiu atgimstančios Lietuvos ginklu. Ir šiandien pilietinis pasipriešinimas yra laikomas vienu pagrindinių Lietuvos gynybos principų, nes tai mūsų stiprybė ir lietuvių tautos neatsiejama dalis“, – sakė A. Anušauskas.

Jo teigimu, prieš 50 metų Romo Kalantos susideginimas Kaune sukėlė precedento neturinčias protesto akcijas, o Lietuvą paskatino tolimesnei kovai už šalies nepriklausomybę. Šis įvykis tapo pilietinio pasipriešinimo simboliu ir davė postūmį antisovietinių protestų augimui.

Anot ministro, vėlesni metai pažymėjo naujas Lietuvos atgimimo ir pabudimo ribas.

Konferencijos dalyvius sveikinusi Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigė, jog dar pernai siūlydama šiuos metus pavadinti Romo Kalantos metais netikėjo, kad laisvei vėl gali kilti grėsmė.

„Negalėjome patikėti, kad per šiuos metus mums tai pasirodys visa savo esybe, kad laisvė nėra paveldima. Atrodo, kad per vienerius metus prabėgo ištisi dešimt, o tai vieneri metai – A. Lukašenkos režimo sukelta migracijos krizė, Kinijos puolimas, Rusijos karas prieš Ukrainą“, – sakė P. Kuzmickienė.

Anot politikės, šokiravo faktas, jog Rusija išliko ta pati agresyvi, brutali imperija, bandanti atkurti savo valstybę.

„Bando maskuotis ir įrodyti besanti kitokia. Daug naivių žmonių patikėjo šia maskuote, kad Rusija pasikeitė. (…) Iliuzija, neturinti nieko bendra su realybe. Nuosekliai kalbėjome Europai ir pasauliui, kad labai svarbu sugriauti iliuziją ir melą. Romas Kalanta buvo vienas tokių, kuris netikėjo iliuzija ir melu, kokį rodė sovietai“, – teigė P. Kuzmickienė.

Jos teigimu, R. Kalantos atminimas simbolizuoja vis daugiau. Vėl atgimsta kalbos apie tai, kad už laisvę reikia kovoti, visuomenė turi ruoštis, visuomenės ugdymo būtinybę, svarbus pilietinis ir patriotinis ugdymas. Imamasi politinių sprendimų tai įgyvendinti.

Organizuoto pilietinio pasipriešinimo temą politikai vis labiau aptarinėja vasarį prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.

Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis. Vėliau, 1990 m. balandžio 26 d. Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, protestuodamas prieš Kremliaus sankcijas nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai,  susidegino Kauno rajone, Ežerėlio kaime, gyvenęs Stanislovas Žemaitis.

Lietuvos protestuotojai pavyzdį turėjo. Dar 1968 metais, Sovietams jėga numalšinus taikų “Prahos pavasarį” Čekijoje susidegino Janas Palachas. Vėliau šią akciją pakartojo ir daugiau jaunuolių tuometinėje Čekoslovakijoje, kas sukėlė didžiulį rezonansą Vakarų pasaulyje bei išsklaidė net kai kurių kairiųjų intelektualų iliucijas dėl sovietinio režimo.

Kaunas, kuris 2022 metais yra Europos kultūros sostinė, gegužės mėnesį laiko “kalantinių mėnesiu”. Akcijos paminėjimui skirta gausybė renginių.

“Specialūs Kalantines minintys renginiai, prabils apie pogrindžio dvasią, rezistenciją, hipių judėjimą ir nesibaigiantį laisvės troškimą. Lyg dėlionę tuometinius istorinius įvykius pamažu sudės parodos: „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, „Čekoslovakijos avangardistai: Milanas Knižakas ir Rudolfas Sikora“ ir „1972. Pramušti sieną“; diskusijos tarptautinėje konferencijoje „Atleisti ar pamiršti – susitaikymas su skaudžia praeitimi“; spektakliai: „Kauno pavasaris‘72“ ir roko opera „1972“ (Kipras Mašanauskas); koncertai: „Made in Kaunas“, Romo Kalantos memorialinis bei paramos Ukrainai koncertas „Apres un reve“. Pasižvalgyti, kokius 1972-ųjų įkvėptus renginius į Kauną atpučia Kalantinių savaitgalis,”- rašoma organizaotrių pranešime.

Daugiau informacijos apie renginius – kaunieciams.lt portale kasdien.

kaunieciams.lt, BNS

kaunieciams.lt

Policinės priemonės metu nustatyta KET pažeidėjų (video)

Previous article

Geriausios sveikatos paslaugos – Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Lietuva