KultūraMiestasRenginiai

Kauno architektūros forumas kviečia diskutuoti, kokią įtaką miestui daro ,,landmark” pastatai

0

Lapkričio 28-29 d. Kauno Žalgirio arenos amfiteatre vyks architektūros Forumas ,,Landmark architecture – creating or destroying city’s identity?“ (liet. įženklinantys pastatai – kuriantys ar griaunantys miesto tapatybę). Tarptautiniame Kauno architektūros festivalio renginyje žinomi pasaulio ir Lietuvos architektai, kritikai ir istorikai kvies diskutuoti, kokią įtaką miestams daro ,,ženkliški“ (anlg. landmark) pastatai.

Diskusijoje bus keliami įvairūs klausimai: ar ,,ženkliška“ architektūra gali būti korektiška ir nedominuojanti? Į ką ji orientuota – socialinius miestiečių poreikius ar verslo bei turistų interesus? Kokia yra tokios architektūros išliekamoji vertė?

Organizatoriai kviečia architektūros „ženkliškumo“ ieškoti ne tik formoje. Išskirtinė architektūra – tai pabrėžianti vietos savitumą, harmoningai papildanti esantį urbanistinį audinį, prioritetą teikianti socialiniam ir kultūriniam turiniui.

Architektūros Forume – nemokamos paskaitos

Viešos ir nemokamos paskaitos bus suskirstytos į tris sesijas. Forumas prasidės Rūtos Leitanaitės moderuojama sesija „Kultūros pastatai kaip miesto ženklai“. Keturi architektai iš Lietuvos ir užsienio analizuos kaip kultūros objektai kuria miesto identitetą, kaip jie tampa ne tik vizualiais ženklais, bet ir demokratiško miesto turinio erdvėmis.

Visi sesijoje kalbėsiantys lektoriai glaudžiai susiję su Lietuvos aktualijomis. Apie tarptautiniais prizais apdovanotą Oslo operos projekto sėkmės fenomeną pirmoje paskaitoje pasakos vienas iš pastato autorių, Norvegijos biuro „Snohetta“ partneris Ole Gustavsenas, kuris buvo ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ Vilniuje konkurso vertinimo komisijos pirmininkas. O apie tai, kokius naujus ženklus netrukus matysime didžiuosiuose Lietuvos miestuose, papasakos aukščiau minėto konkurso nugalėtojas architektas Daniel Fraile (Arquivio Architects, Ispanija), „Mokslo salos“ Kaune architektūrinio konkurso nugalėtojų atstovas Fernando Jerez (SMAR Architects, Australija). O apie architektūrinius mitus Vilniuje provokuos pamąstyti Audrius Ambrasas.

Kaip viešoji erdvė gali tapti miesto ženklu?

Popietinėje sesijoje, kurią moderuos Doc. Dr. Jūratė Tutlytė (VDU, Kunas 2022), bus kalbama apie alternatyvas vizualiai dominuojantiems pastatams-ženklams. Kaip viešoji erdvė, gatvė ar kvartalas gali tapti miesto ženklu? Kaip projektai, kurie įsilieja į egzistuojantį miesto audinį, leidžia suskambėti iki tol nelabai matomai genius loci? Šias temas per savo kūrybos prizmę pasakos architektas iš Olandijos Xander Vermeulen Windsant (XVW Architectuur), kartu su biuru NL Architecten prieš du metus apdovanoti Europos šiuolaikinės architektūros Mes van der Rohe apdovanojimo didžiuoju prizu už modernizmo architektūros daugiabučio rekonstrukciją.

Taip pat – inovatyvūs kataloniečiai „Mesura“ bei vieno aktyviausių jaunų architektūros biurų Lietuvoje DO Architects partnerė Gilma Teodora Gylytė. Sesiją baigs Rytų Europos architektūrą tyrinėjantis mokslininkas David Crowley, kuris apžvelgs sovietmečiu sukurtų pastatų įvaizdžio kitimą: kaip ir kodėl brutalizmo stiliaus viešbučiai, parduotuvės, geležinkelių stotys ir aukštybiniai pastatai, sukurti 1960-1970-iais, iš socializmo žlugimo simbolių vėl virto miestų simboliais.

Kokie architektūriniai ženklai kuriami šiandien?

Penktadienį, paskutinėje sesijoje, moderuojamoje Estijos architektūros muziejaus direktorės Triin Ojari, keturi lektoriai kalbės apie naują ryškių pastatų-ženklų architektūrinę kalbą. Į ką atsižvelgiama, ką pasakoja ir kokias vertybes deklaruoja šiandien kuriami ženklai, kuriuos matys kelios kartos po mūsų?

Sesijoje savo įžvalgomis dalinsis Suomijos architektūros muziejaus direktorė bei Mies van der Rohe apdovanojimo komisijos narė Juulia Kauste, taip pat – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos architektūros kūrėjų architektas Austris Mailitis, kurio portfolio rikiuojasi įvairūs projektai nuo nacionalinių paviljonų įvairiose pasaulinėse parodose, iki alaus daryklos kvartalo konversijos Latvijoje ar Šaolino sklandančių vienuolių teatro projekto Kinijoje. Apie graikišką ‘τοποσημο’ ́ (topos-simo) – pastatą kaip koncentruotos prasmės tašką erdvėje – pasakos architektas Andreas Vardas iš Kipro, o lietuvišką kūrybinę drąsą architektūroje – Gintautas Natkevičius.

Daugiau informacijos: //kafe.lt/2019/programos/architekturos-forumas/

Kauno architektūros festivalio informacija

Metalo supirkimas – praktiška ir aplinką tausojanti verslo niša

Previous article

Į Karmėlavos kapines veš naujas autobusas

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Kultūra