Lietuva

Lingienė: susirgus vienam vaikui, nebūtinai visai klasei teks izoliuotis ir mokytis namie

0

Jei klasėje vienas ar keli vaikai užsikrės koronaviruso infekcija, nebūtinai visiems teks izoliuotis ir pereiti prie nuotolinio mokymo. Taip LRT.lt paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Tiesa, sakė ji, kad mokyklų administracijos tokiu atveju praėjusiais mokslo metais dažnai priimdavo sprendimą klasę izoliuoti.

Kad vienam vaikui užsikrėtus COVID-19, gali tekti visiems bendraklasiams mokytis iš namų, nustebino Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto fakulteto dekaną Ainių Lašą.

„Niekas nesikeičia ir bus naudojami praeitų metų kovos su COVID-19 metodai, nors dabar jau turime daug užkratesnę delta versiją? Atsiranda vienas atvejis, ir visa klasė sėda dviem savaitėms prie mėlynųjų ekranų? Tai su tokiomis taisyklėmis daugumos mokyklų žemesnės klasės išeis į nuotolį per pirmą mėnesį! Ką ten mėnesį, jei orai pablogės, užteks turbūt ir dviejų savaičių“, – savo nuomonę socialiniame tinkle išsakė pedagogas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad sprendimus, kaip elgtis užsikrėtus mokiniui ar pedagogui, priims NVSC specialistai.

„Ir toliau galios tokia pati tvarka, kokia galiojo ir iki šiol. Epidemiologai bendraus su ugdymo įstaiga ir aiškinsis, kokie asmenys turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju ir koks buvo sąlyčio pobūdis. Bus nustatomi didelį ir mažą sąlytį turėję žmonės – bendraklasiai arba pedagogai“, – aiškino R. Lingienė.

Tokiais atvejais, kaip sakė specialistė, bus pasiūloma atlikti testus, o didelį sąlytį turėję tiek pedagogai, tiek bendraklasiai turės izoliuotis.

Tiesa, sakė R. Lingienė, būsimais mokslo metais padėtis bus kiek kitokia, nes didelė dalis pedagogų pasiskiepijo. Be to, pasiskiepijo ir dalis vyresnių nei 12 metų mokinių. Naujausiais duomenimis, vaikų nuo 12 iki 15 metų pasiskiepijo mažiau nei 15 proc.

„Jei sąlytį turėjęs vaikas, net jei ir viename suole su užsikrėtusiuoju sėdėjo, yra pasiskiepijęs ne anksčiau nei prieš 90 dienų (vaikus skiepyti leidžiama palyginti neseniai, bet 90 dienų įrašyta tvarką apibūdinančiuose aprašuose, – red. past.), jis nelaikomas didelės rizikos sąlytį turėjusiu asmeniu. Skiepai sudaro didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Užsikrėsti gali, bet rizika mažėja. Tad tam, kuris pasiskiepijo ne anksčiau nei prieš 90 dienų, izoliuotis nereikia“, – aiškino R. Lingienė.

Analogiška taisyklė galioja ir persirgimo atveju. Jei vaikas persirgo ne anksčiau nei prieš 90 dienų, izoliuotis nereikės.

Vaikai turi eiti į mokyklą. Gyvename su virusu, panašu, kad ir gyvensime dar kurį laiką. Panašu, kad visuomenės imunitetas, kurio taip tikėjomės, nėra taip lengvai pasiekiamas. Deja, reikia išmokti gyventi su virusu maksimaliai saugantis.

R. Lingienė

Jei mokinys ar pedagogas persirgo anksčiau, galima atlikti kiekybinį antikūnų tyrimą ir jei tyrimo rezultatas rodo pakankamą imunitetą, izoliuotis taip pat nereikės.

„Atlikti tokį tyrimą nėra privaloma. Tiesiog galima rinktis – arba izoliuojiesi, arba atlieki tyrimą“, – paaiškino R. Lingienė.

Ji pabrėžė, kad, siekiant didesnio saugumo, tokiu atveju, ypač suaugusiems, rekomenduojama stebėti savo savijautą.

„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėti, kad susirgus net vienam asmeniui izoliuojama visa klasė. Tikrai taip nėra. Specialistai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Jei ugdymo įstaiga gerai valdo srautus, laikosi atstumų, dėvi kaukes, deramai laikosi rankų higienos, izoliavimosi atvejai retesni“, – pabrėžė NVSC atstovė.

Ji sakė, kad dažniau izoliuotis visai grupei tenka ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Jose kontaktai labai glaudūs. Suprantama, kad, tarkime, ketverių metų vaikų grupėje kontroliuoti bendravimą išties yra sudėtinga. O paaugliai yra sąmoningi“, – skirtumus įvardijo R. Lingienė.

Tiesa, kaip sakė NVSC atstovė, neretai pačios ugdymo įstaigos nusprendžia užsikrėtimo atveju izoliuoti visą klasę.

„Bet tai ne epidemiologų sprendimas, o mokyklos“, – pabrėžė R. Lingienė.

Ji sakė, kad mokyklos dažnai sprendimus priima atsižvelgdamos į tai, ar turi pakankamai nuotolinio ugdymo priemonių, ar nestinga pedagogų.

Nustačius, kad rizika buvo aukšta, izoliuotis reikia keturiolika dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos. Norint susitrumpinti izoliacijos laiką, septintą izoliacijos dieną reikia atlikti PGR tyrimą. Gavus neigiamą testo atsakymą, izoliacija gali būti nutraukiama po dešimtos dienos.

R. Lingienė neatmetė rizikos, kad ugdymo įstaigos sulauks COVID-19 atvejų, bet, anot jos, kito būdo nei kad kontaktinis mokymas nėra siekiant užtikrinti deramą ugdymą ir vaikų emocinę sveikatą.

„Ir moksininkai, ir pedagogai, ir tėvai nemato kito kelio, kaip tik saugus grįžimas į klases. Visi sutinka, kad vaikai patyrė didelę žalą mokydamiesi nuotoliniu būdu. Ir patys vaikai nori grįžti į mokyklą“, – kalbėjo R. Lingienė.

Ji pabrėžė, kad grįžtant į mokyklas reikia laikytis visų saugumo priemonių – skiepytis, valdyti srautus, laikytis higienos, tinkamai vėdinti patalpas, testuotis, nors tai ir nėra privaloma. Pasak R. Lingienės, ar saugiai vaikai grįš į klases, priklauso ir nuo tėvų, jų kontaktų, jų atsargumo, nuo nuostatų, kad reikia saugotis, perdavimo vaikams.

Epidemiologė pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, ar tėvai, kiti suaugę šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo COVID—19.

„Vaikai turi eiti į mokyklą. Gyvename su virusu, panašu, kad ir gyvensime dar kurį laiką. Panašu, kad visuomenės imunitetas, kurio taip tikėjomės, nėra taip lengvai pasiekiamas. Deja, reikia išmokti gyventi su virusu maksimaliai saugantis“, – aiškino R. Lingienė.

Ji pabrėžė, kad rugsėjį ir spalį derėtų nepamiršti ir dažnesnių pamokų lauke. Tai dar viena galimybė saugiai mokytis.

Kaip aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas, tokiu atveju, jei ugdymo įstaigoje bus nustatytas užsikrėtimo atvejis, mokykla, įvertinusi galimybes ir susidariusias aplinkybes, turimą hibridinio mokymo įrangą, priims sprendimą dėl tolesnio ugdymo būdo.

„Jei visa klasė turės izoliuotis, bus taikomas nuotolinis mokymas. Jei dalis – galimas hibridinis mokymas. Vieno sprendimo nėra“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstovas D. Lukas.

Pasak jo, galimas hibridinis (mišrus) mokymas arba klasių sujungimas. Tiesa, ŠMSM siekia, kad klasės nebūtų išskaidytos į dvi dalis, ypač jei neturima tam reikalingos įrangos.

Operacijų vadovas yra numatęs, kad organizuojant ugdymo procesą turi būti laikomasi grupių, klasių atskyrimo principo – maksimaliai ribojamas skirtingose grupėse, klasėse esančių mokinių kontaktas tiek pamokų metu, tiek pertraukų metu, tiek po pamokų.

Privalu laikytis nuostatos, kad srautą turi sudaryti kuo mažiau skirtingų grupių ar klasių. Srautą galės sudaryti ne daugiau nei šimtas tos pačios klasių grupės mokinių.

Šaltinis: LRT.LT

Pavel Slunkin. Dvi Baltarusijos krizės anatomija: dvi galvos, vienas kūnas

Previous article

Gyventojai kviečiami į visuotinę talką „Miško kuopa“

Next article

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Lietuva